Karvių Ketozė: Priežastys, Simptomai, Gydymas ir Prevencija
Karvių ketozė – dažniausiai pasitaikantis medžiagų apykaitos sutrikimas šiuolaikiniuose pieno ūkiuose. Dėl dažno jos pasireiškimo labiau apibūdinama kaip šiuolaikinių produktyvių karvių būsena nei liga. Ketozė, ypač subklinikinė jos forma, atsiranda kaip neigiamo energetinio balanso pasekmė intensyvios laktacijos metu po veršiavimosi.
Ketozės atsiradimo priežastys
Energijos trūkumas
Pagrindinė problema dėl kurios pasireiškia ketozė, yra gliukozės kiekio trūkumas organizme. Veršingumo pabaigoje organizmas gliukozę nukreipia besivystančiam veršeliui, o prasidėjus laktacijai didelių gliukozės kiekių reikia pieno laktozės ir riebalų sintezei, tačiau atsargų kiekis organizme ribotas. Karvei 1 litrui 4,8 proc. laktozės ir 4 proc. riebumo pieno pagaminti reikia apie 50 g gliukozės. Jei racione nepakankamai angliavandenių, būtinų gliukozės poreikiams patenkinti, karvės organizmas energijos trūkumą kompensuoja naudodamos kūno riebalus ir raumeninį audinį. Jeigu karvės pereinamuoju laikotarpiu ūkio vadyba tinkama, ji gana lengvai susidoroja su silpno ar vidutinio stiprumo neigiamu energijos balansu. Bet jei šis balansas per ryškus arba pereinamuoju laikotarpiu buvo padaryta klaidų, kyla reali grėsmė susirgti ketoze.
Laktacijos stadija
Daugiausiai karvių ketoze serga pirmame laktacijos trečdalyje, rečiau liga pasitaiko vėlyvoje laktacijos stadijoje ar užtrūkinimo laikotarpiu. Per pirmas 10 laktacijos dienų stipriai padidėja pieno išeiga, o pašaro suvartojimas ir pasisavinimas didėja lėtai, todėl po apsiveršiavimo 7 – 14 dieną neigiamas energijos balansas būna didžiausias. Pirmąsias savaites po apsiveršiavimo (dažniausiai 4-8 sav.) neigiamas energijos balansas yra neišvengiamas, tačiau tai nereiškia, kad gyvulys būtinai rimtai susirgs.
Nutukimas
Didelio produktyvumo ir aukštą įmitimo balą turinčios karvės papuola į didelės rizikos grupę. Labai didelis svorio ir primilžių kritimas po veršiavimosi atspindi neigiamą energetinį balansą, būdingą ketozei. Kuo labiau nutukusi karvė veršiuojasi, tuo didesnį polinkį liesėti ji turės po apsiveršiavimo.
Raumeninio ir riebalinio audinio išsivystymas daugelyje Europos šalių vertinamas balais „BCS“ (angl. „body condition score“ – kūno kondicijos balas). Labai liesa karvė vertinama 1 balu (beveik nėra riebalų ir silpnai išvystytas raumenynas), labai riebi karvė – 5 (gausu riebalinio audinio ir gerai išvystyti raumenys) balais. Rečiausiai karvės ketoze suserga, kai atėjus laikui veršiuotis kūno kondicijos balas būna 3-3,5 (raumeninis audinys labai gerai išsivystęs, tuo tarpu riebalų atsargos būna nedidelės).
Netinkamas šėrimas
Ketozė dažnai dar vadinama „bado“ liga – tai baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitos sutrikimas, kai organizme padaugėja ketoninių medžiagų. Netinkamai subalansuoti pašarai (angliavandenių trūkumas), bloga pašarų kokybė (pvz., prastos kokybės kukurūzų silosas) – vienos iš priežasčių ketozės atsiradimui. Per veršiavimąsi didysis karvės prieskrandis turi būti nors 100 l talpos. Gerais, labai maistingais pašarais (su daug krakmolo, baltymų ir su mažai sunkiai skaidomos ląstelienos) šeriamų karvių prieskrandis per veršiavimąsi būna vos 50-80 litrų talpos. Tokios karvės sunkiau veršiuojasi, fiziškai negali suėsti daug pašarų, o veršingumo pabaigoje nutunka. Tačiau visa tai gali būti pakankamai lengvai ir greitai ištaisoma pakoregavus racionus. Užtrūkinimo laikotarpiu karvėms reikėtų sušerti kuo daugiau šiaudų. Didelį kiekį blogai virškinamo ir neskanaus pašaro sušerti būna sudėtinga, bet tinkamai susmulkinus šiaudus ir gerai sumaišius su žolės ar kukurūzų silosu, dažniausiai pavyksta. Svarbu labai gerai sumaišyti, kad pašarų likučių nesudarytų vien tik šiaudai.
Liga dažnai pasireiškia ne todėl, kad karvė negauna pašaro, o todėl, kad nėra pajėgi pakankamai jo įsisavinti.
Genetika
Ketozė dažniausiai pasireiškia didelį genetinį potencialą turintiems galvijams. Nustatyta, kad vietinės veislės šia liga serga rečiau. Iš kitų šalių atvežtos labai aukšto produktyvumo galvijų veislės ir jų mišrūnai linkę dažniau sirgti medžiagų apykaitos ligomis. Veisiant tokias karves, didelis dėmesys skiriamas pagaminamos produkcijos kiekiui, tačiau tokiems galvijams fiziologiškai sudėtinga patenkinti energetinius poreikius dėl didelių primilžių intensyvios laktacijos periodu. Tai tampa iššūkiu ne tik pačiam galvijui, bet ir ūkininkui, nes visa tai glaudžiai susiję su įvairiomis ligomis ir kitomis ūkyje kylančiomis problemomis.
Pieninių galvijų ketozės simptomai ir formos
Ketozė apibūdinama kaip klinikinė arba subklinikinė pagal tai ar pasireiškia klinikiniai simptomai, ar jie yra nepastebimi.
Sergant klinikine ketoze, tvarte išskiriamame ore juntamas acetono kvapas, sergantys gyvuliai prasčiau ėda, sumažėja pieno produkcija, pasikeičia jo konsistencija, padidėja pH. Tipine forma sergančioms karvėms būdinga neėdamų daiktų, odos laižymas ir staigus liesėjimas, karvės tampa vangesnės, gali būti pastebimas nežymus nugaros išlenkimas. Ligai progresuojant gali pasireikšti nerviniai reiškiniai, tokie kaip: vaikščiojimas ratu, kojų kryžiavimas, galvos rėmimas į stulpą ar sieną, laikinas aklumas, nebūdingi ir nekoordinuoti judesiai, seilėtekis su kramtymo judesiais.
Patiriami nuostoliai
Ši medžiagų apykaitos liga sukelia nemažus ekonominius nuostolius dėl padaromos įtakos pieno primilžiams visai likusiai laktacijai, neigiamo poveikio reprodukcijai ir imuninei sistemai. Subklinikine forma sergantys galvijai suėda iki 20% mažiau sausųjų medžiagų bei per parą duoda ~2-3 kg mažiau pieno. Nustatyta, kad labai aukšto produktyvumo bandose subklinikine ketoze gali sirgti iki 50 proc. karvių, o 20-30 proc. šių atvejų pereiti į klinikinės ketozės formą.
Subklinikinė ketozė turi tiesioginės įtakos apsivaisinimui (sėklinti karves tenka daugiau negu 3 kartus), ji lemia ankstyvą šviežiapienių karvių brokavimą dėl išliesėjimo, endometritus, mažesnį produktyvumą. Netiesiogiai slaptoji ketozė turi įtakos mastitui, šlubavimui.
Kaip nustatyti karvių ketozę?
Laboratoriniai kraujo tyrimai
Hidroksibutiratų koncentracijos padidėjimas kraujyje >1,2 μmol/l ribos laikomas diagnostiniu standartu ketozės atveju. Jei kartu su atliktais kraujo tyrimais matome ir klinikinius požymius – liga apibūdinama kaip klinikinė ketozė, o jei jų nėra – subklinikinė.
Karvėms po atvedimo itin krenta svoris, sumažėja pieno produkcija, dažniau susilaiko nuovalos. Nustatyta, kad ketoze sergančių karvių veršiai imlesni infekcijai. Kuo ketozės klinika intensyvesnė, tuo karvės dažniau serga mastitais, endometritais, sutrinka lytinis ciklas. Gana dažnai šliuzo dislokacija sutinkama kartu su šia liga. Toje pačioje laktacijos stadijoje padidėja ir kepenų suriebėjimo rizika.
Hipoglikemija, ketonemija, ketonurija yra charakteringi požymiai šiai ligai. Sumažėjusi kraujo gliukozės koncentracija (20-40 mg/dl) gali būti vienas iš ketozės simptomų. Tikslingiausia tirti ketoninių kūnų kiekį (ypač BHB) kraujyje ar kituose kūno skysčiuose, nes jų koncentracijos padidėjimas tiksliausiai atspindi ligos progresavimą. Laboratoriniai tyrimai yra tikslus ir efektyvus būdas ketozei diagnozuoti, tačiau ne visuomet tai yra praktiška ir greita. Tokiems tyrimams atlikti reikalingas kvalifikuotas personalas ir speciali įranga. Svarbu tinkamas mėginių paėmimas, paruošimas ir išsiuntimas į laboratoriją, o vėliau gautų rezultatų įvertinimas specialistų pagalba. Visai tai reikalauja papildomų išlaidų ir laiko, gyvuliai patiria stresą veterinarinių procedūrų metu.
Greitieji testai
Kaip alternatyva laboratoriniams tyrimams yra sukurti greitieji testai ir mobilūs matuokliai ketoniniams kūnams piene nustatyti. Šie tyrimai yra paprasti, greiti ir nebrangūs. Tačiau ne visuomet praktiški, ypač dideliuose ūkiuose, kuomet reikia ištirti daug karvių. Reikalingas papildomas kvalifikuotas personalas galintis atlikti tokius tyrimus ir laiku priimti tinkamus sprendimus.
Ketozės diagnostika su BROLIS HerdLine
Integruotas pieno analizatorius BROLIS HerdLine yra tarsi maža laboratorija jūsų pieno ūkyje. Analizatorius tiria kiekvienos karvės pieno sudėtį, kiekvieno melžimo metu. Jis yra montuojamas pieno linijoje esančiose melžimo stotelėse arba melžimo robote bei nenaudoja papildomų reagentų ar mėginių.
Baltymų, riebalų ir kitų pieno rodiklių pokyčių analizė leidžia laiku pastebėti pirmuosius ketozės požymius. Kadangi šie duomenys yra renkami nuolatos, tai tampa vienu iš patikimiausių būdų diagnozuoti ligą.
BROLIS HerdLine ketozės diagnostikos gairės:
- 2 – 4 savaites prieš susergant ketoze, pastebimas pieno produkcijos mažėjimas.
- Kinta pieno sudedamųjų dalių kiekiai ir santykis (baltymai, riebalai, laktozė).
- Sveikų karvių pieno riebalų ir baltymų santykis turėtų būti ~1,2. Pieno riebalų ir baltymų santykiui artėjant link 1,4 ribos, galime įtarti subklinikinę ketozę, o viršijus 1,4 ribą ir pasireiškus ligos simptomams – klinikinę ketozę.
Ankstyva subklinikinės ketozės diagnostika gali apsiriboti lengvu ir paprastu gydymu-profilaktika, didinant organizmo aprūpinimą energetinėmis medžiagomis. Ligai progresuojant ir perėjus į klinikinę formą gydymas gali trukti 2-5 dienas. Atsiradus komplikacijoms gali prireikti rimtesnio gydymo panaudojant antiuždegiminius preparatus ar antibiotikus. Tokiu atveju pienas negali būti parduodamas supirkėjams priklausomai nuo naudojamų preparatų ir jiems taikomų išlaukų pienui.
Pieninių galvijų ketozės gydymas
Atsižvelgiant į nustatytą ligos sunkumą ir sukėlėją, veterinarijos gydytojas paskiria gydymą. Tačiau verta atkreipti dėmesį į bendrus patarimus:
- Užtrūkusias karves reikia šerti daug ląstelienos turinčiais ir tinkamai paruoštais stambiaisiais pašarais, kad būtų stimuliuojama prieskrandžių veikla ir išlaikomas jų tūris.
- Naudoti gliukoplastines medžiagas (natrio propionatą, propilenglikolį, glicerolį, monenziną) ir kitas veterinarines priemones bei pašarų priedus, kad karvių energetiniai poreikiai būtų greičiau atstatyti ligos atveju.
Prevencinės karvių ketozės priemonės
Siekiant išvengti ketozės ir išlaikyti gerą pieno kokybę, labai svarbi visapusiška profilaktika:
- Užtikrinti optimalią galvijų kūno būklę. Idealu, kai kūno kondicijos balas veršiavimosi metu yra 3,0-3,5.
- Likus porai savaičių iki veršiavimosi nedideliais kiekiais įterpti koncentruotus pašarus į racioną, didinti jų energetinę vertę.
- Laktacijos pradžioje prie raciono pasikeitimų pereiti palaipsniui, vengti prastos kokybės pašarų. Negalima staigiai padidinti koncentratų kiekio.
- Daugiau dėmesio skirti karvėms pirmąjį mėnesį po apsiveršiavimo. Parezė, metritas, nuovalų užsilaikymas ir kiti veiksniai didina ketozės riziką bei gali daryti ženklią įtaką visos likusios laktacijos efektyvumui.
- Palaido laikymo sistemose rekomenduojama suformuoti atskirą šviežiapienių karvių grupę, kad būtų lengva stebėti ir kontroliuoti gyvulius. Reikia užtikrinti geras laikymo sąlygas, kad karvės patirtų kuo mažiau streso.
- Periodiškai atlikti kraujo, pieno, šlapimo tyrimus ketoninių kūnų ir kitų rodiklių atžvilgiu.
- Stebėti ir analizuoti pieno rodiklių pokyčius su BROLIS HerdLine, ypač pirmaisiais laktacijos mėnesiais. Integruotas pieno analizatorius gali suteikti daug naudingos informacijos apie karvių tešmens būklę. Pateikiami duomenys apie pieno sudėties ir kitų rodiklių pokyčius melžimo metu leidžia greitai ir efektyviai identifikuoti gyvulius, kurių organizme vyksta sveikam organizmui nebūdingi pokyčiai. Vertinant kiekvieno melžimo metu gaunamas pieno baltymų, riebalų, laktozės, elektrinio laidumo ir kitų rodiklių vertes, sistema iškart pateikia duomenis apie rizikos grupėje sirgti ketoze atsidūrusias karves. Tai leidžia laiku ir greitai priimti sprendimus ir užkirsti kelią ligos progresavimui.
