Pieno baltymų diagnostinė vertė
Labai svarbu žinoti ir stebėti baltymų kitimo tendencijas piene bei santykį su kitomis sudedamosiomis dalimis. Pieno riebalų ir baltymų santykis gali būti pakankamai patikimas rodiklis acidozės ar ketozės diagnostikoje.
Subklinikinės ketozės nustatymas
Pieno riebalų ir baltymų santykiui artėjant prie 1,5 ribos galime įtarti karvių subklinikinę ketozę. Šiuo atveju pokyčiai susiję su energijos deficitu organizme dėl karvių fiziologinės būklės (pvz. po veršiavimosi) ar netinkamai subalansuoto raciono.
Riebalų kiekis nėra pastovus ir melžimo metu. Melžimo pradžioje riebalų kiekis piene būna apie 1 proc., o paskutinėse pieno čiurkšlėse – 8 ar net 12 proc. Todėl pastovus pieno riebalų stebėjimas gali būti svarbus ne tik gyvūno sveikatos būklės vertinime, bet ir tinkamo melžimo proceso atlikimo rodiklis.
| Riebalų ir baltymų santykis įtariant ketozę | |
|---|---|
| >1,4 | Didelė tikimybė, kad karvė serga subklinikine ketoze, didėja klinikinės ketozės rizika |
| 1,3-1,4 | Didėja rizika sirgti subklinikine ketoze |
| 1,2 | Optimalus riebalų ir baltymų santykis |
Poūmės acidozės (angl. SARA) nustatymas
| Riebalų ir baltymų santykis įtariant acidozę | |
|---|---|
| 1,2 | Optimalus riebalų ir baltymų santykis |
| 1,0-1,1 | Didėja rizika sirgti poūme acidoze (SARA) |
| <1,0 | Didelė tikimybė, kad karvė serga poūme didelio prieskrandžio acidoze (SARA), didėja klinikinės acidozės rizika |
Jei riebalų ir baltymų santykis yra <1,0 – galime teigti, kad karvė serga poūme acidoze (SARA). Tokiu atveju reikėtų kuo greičiau nustatyti ligą sukėlusią priežastį ir ją pašalinti. Tai gali atsitikti dėl per didelio grūdų kiekio racione ar vieno šėrimo metu pateiktu per dideliu koncentruotų pašarų kiekiu. Per mažas virškinamos ląstelienos kiekis ar per smulkiai susmulkintas pašaras, mikotoksinais užkrėstos pašarinės žaliavos taip pat gali būti vienos iš acidozę sukeliančių priežasčių.
Urėja (šlapalas arba karbamidas) yra galutinis azoto apykaitos organizme produktas. Baltymų ir urėjos kiekis piene turi svarbią diagnostinę reikšmę, nes iš gautų duomenų galime spręsti apie azoto ir energijos pusiausvyrą didžiajame prieskrandyje, t.y. karvių aprūpinimą baltymingais ir energetiniais pašarais.
Baltymų ir šlapalo koncentracijos piene diagnostinės reikšmės
| Baltymų koncentracija piene (proc.) | Šlapalo koncentracija piene mg% | ||
|---|---|---|---|
| <15 | 15-25 | >25 | |
| >3,6 | Proteinų trūkumas ir energijos perteklius pašare |
Energijos perteklius pašare | Proteinų ir energijos perteklius pašare |
| 3,2-3,6 | Proteinų trūkumas ir nežymus energijos perteklius pašare |
Tinkamas baltymų ir energijos balansas pašare |
Proteinų perteklius ir nežymus energijos trūkumas pašare |
| <3,2 | Energijos ir proteinų trūkumas pašare |
Energijos trūkumas pašare | Proteinų perteklius ir energijos trūkumas pašare |
*R. Antanaitis, V. Žilaitis. Pieninio tipo karvių bandos sveikatingumo vertinimas: metodinis leidinys veterinarijos fakulteto studentams, veterinarijos gydytojams. LSMU, VA. Kaunas, Lietuva. 2016.
Baltymų nustatymo metodai
Kjeldalio metodas
Pamatinis baltymų kiekio piene nustatymo tyrimas naudojamas nuo senų laikų. Jis skirtas bendram ir tikrųjų baltymų kiekiui nustatyti. Metodas patikimas ir tikslus, tačiau gali būti atliekamas tik laboratorijose, nes reikalinga speciali įranga, reagentai, kvalifikuotas personalas. Taip pat šis tyrimas trunka santykinai ilgai, todėl nėra labai praktiškas naudoti pieno perdirbimo įmonėse ar ūkiuose.
Laboratoriniai spektroskopiniai tyrimai
Tikrieji baltymai tiksliau nustatomi infraraudonųjų spindulių pagalba analizuojant jų sugerties ir emisijos spektrus. Ši metodika labai populiari visame pasaulyje ir taikoma daugelyje laboratorijų analizuojant pieno sudedamąsias dalis. Dažniausiai tokia įranga būna pritaikyta laboratoriniam naudojimui, yra pakankamai brangi ir reikalauja kvalifikuotų specialistų. Tačiau vystantis technologijoms atsiranda galimybės tokio tipo metodus padaryti praktiškesnius ir pritaikyti naudojimui ne tik laboratorijose, bet ir ūkiuose.
BROLIS HerdLine pieno analizatorius
Integruotas pieno analizatorius BROLIS HerdLine yra tarsi maža laboratorija jūsų pieno ūkyje. Analizatorius tiria kiekvienos karvės pieno sudėtį, kiekvieno melžimo metu. Šis „mini spektroskopas“ montuojamas pieno linijoje esančiose melžimo stotelėse arba melžimo robote bei nenaudoja papildomų reagentų ir nereikalauja specialios priežiūros.
Baltymų, riebalų ir laktozės analizė leidžia tinkamai įvertini pieninių galvijų sveikatą, produktyvumą ir ekonominį efektyvumą. Melžimo metu surinkti duomenys yra apdorojami realiu laiku ir gali būti matomi naudojant „BROLIS HerdLine“ programą.
Kas turi įtakos pieno baltymams?
Pieno baltymai karvių organizme sintetinami iš azoto junginių, kuriuos gyvulys gauna su pašaru. Tikrieji baltymai sudaro 95–97 proc. bendro baltymų kiekio. Baltymų atsargų organizme nėra, todėl su pašarais į virškinimo traktą patekusios azotinės medžiagos pasisavinamos, krauju nunešamos į tešmens liaukinį audinį kur sintetinami pieno baltymai. Baltymų sudėtis piene turi didelę įtaką maistinei vertei ir technologinėms savybėms. Kazeinas sudaro 75–85 proc. bendrų pieno baltymų, o likusią dalį išrūgų baltymai. Jų sudėtis priklauso nuo gyvūno genetikos, šėrimo, metų laiko, laktacijos ir sveikatos būklės. Todėl taikant kryptingą karvių veisimą, tinkamą šėrimą ir laikymą, gali padidėti ne tik primilžiai, bet ir pieno baltymingumas.
Šėrimas
Baltymų kiekis piene labai priklauso nuo tinkamo karvių raciono subalansavimo. Dažnai pasitaiko situacijų, kuomet karvių pieno baltymingumas yra nedidelis dėl pašaruose esančio nepakankamo energijos kiekio ir baltymų. Jei nesubalansuotas azoto kiekis, jis pašalinamas iš organizmo urėjos pavidalu per pieną ir šlapimą. Todėl pagal urėjos kiekį piene galime spręsti apie raciono subalansavimo lygį. Baltymų piene pagausėja, kai į karvės racionus įtraukiamos biologiškai vertingų baltymų turinčios žaliavos (pvz. sojų rupiniai, rapsų išspaudos ir kt.). Baltymų piene sumažėja, jei karvių racione koncentruotus pašarus sudaro vien tik varpiniai augalai (miežiai, kviečiai, kvietrugiai, rugiai). Šiose žaliavose yra nepakankamai virškinamųjų azoto junginių.
Laktacijos laikotarpis
Pieno baltymų kiekiui įtakos turi ir laktacijos laikotarpis. Didėjant primilžiams laktacijos pradžioje ir pasiekus piką, baltymų kiekis paprastai būna mažiausias. Šiuo periodu pieno baltymų sintezei neužtenka mikrobinių baltymų, todėl siekiant padidinti organizmo aprūpinimą aminorūgštimis, racioną reikėtų papildyti didžiajame prieskrandyje neskaidomais baltymais, gaunamais iš sojų, rapsų, saulėgrąžų pašarinių žaliavų.
Genetika
Pieno baltymingumui didelę įtaką turi karvių veislė. Viena iš baltymingiausią pieną duodančių galvijų veislių yra Džersiai, o mažiausiai Holšteinų veislės karvių piene. Todėl, gerinat galvijų bandas, karves reikėtų sėklinti baltymingumą didinančių bulių sperma.
