Karvių Acidozė: Priežastys, Simptomai, Gydymas ir Prevencija

Ligos pavadinimas (lot. acid – rūgštis, gr. osis – būklė) reiškia būklę, parūgštėjus organizmo terpei. Karvėms acidozė dažniausiai siejasi su mityba ir prieskrandžio veikla, kuomet pasikeičia jo turinys ir mikroflora.

Karvėms acidozės priežastis dažniausiai siejasi su prieskrandžio veiklos sutrikimais atsiradusiais dėl šėrimo didelius grūdų kiekius turinčiais racionais, rūgščiais pašarais (pvz. kukurūzų silosu) ir duodant mažai ląstelienos turinčių pašarų. Susirgti gali ir galvijai vienu kartu prisiėdę daug koncentruotų pašarų. Ligai jautriausios karvės pirmuosius 3–5 mėnesius po veršiavimosi. Dėl intensyvios pieno produkcijos, padidėjusių energetinių poreikių ir ribotų galimybių suėsti reikiamą pašaro kiekį, racionai šiuo laikotarpiu būna sudaryti iš gana didelės koncentruotų pašarų dalies ir dažnai ląstelienos stygiaus.

Galima teigti, kad acidozė – tai didelio produktyvumo karvių bandų liga. Norint gauti daugiau produkcijos, į racioną reikia įtraukti didesnį grūdinių kultūrų, koncentratų kiekį, mažinant žolinių pašarų dalį. Pašarai smulkinami pašarų dalytuvais, tačiau nesilaikant technologijos, jie susmulkinami netinkamai, o tai gali paskatinti acidozę.

Pagal didžiojo prieskrandžio parūgštėjimo laipsnį ir pasireikšiančius simptomus acidozė gali būti poūmė ir ūmi. Įprastai sveikų karvių didžiojo prieskrandžio pH svyruoja 6,3–7,3 ribose. Acidozė pradeda vystytis tuomet, kai didžiojo prieskrandžio pH sumažėjimas trunka ilgiau nei 4 val.

Esant poūmei acidozei (angl. SARA) pH sumažėja ilgesniam nei 24 val. laikotarpiui ir būna apie 5,0-5,5. Suprastėja galvijų apetitas, silpniau susitraukinėja ir mažiau prisipildo didysis prieskrandis. Išmatos pasidaro skystesnės konsistencijos, šviesesnės, jose galima matyti nesuvirškinto pašaro dalelių. Dėl suprastėjusio ląstelienos virškinimo sumažėja pieno riebalų kiekis, pasikeičia pieno riebalų ir baltymų santykis (<1,2). Ligai progresuojant ir užsitęsus vystosi laminitai, gimdos uždegimai, šliužų dislokacijos, pasireiškia kalcio trūkumas ir kt.

Ūmios acidozės atveju prieskrandžio pH nukrenta <5,2 ir ligos simptomai būna labiau išreikšti. Liga dažniausiai pasireiškia galvijams atsitiktinai persiėdus koncentratų ar staiga pakeitus racionų sudėtį, kuriuose koncentruotų pašarų kiekis gerokai didesnis nei prieš tai buvusiame racione (pvz., staiga perėjus nuo užtrūkusių karvių raciono prie šviežiapienių karvių raciono). Galvijams sutrinka prieskrandžio veikla, sumažėja apetitas, krenta pieno primilžiai. Karvės viduriuoja, išmatos būna skystos, gleivėtos ir putotos, vystosi dehidratacijos požymiai, pasunkėja širdies darbas. Galvijai būna apatiški, daugiau guli, griežia dantimis. Kartais gali būti neramūs, drebėti, spardyti sau į pilvą dėl virškinimo trakto dieglių. Laiku nesiėmus priemonių ir ligai užsitęsus bendra organizmo būklė blogėja, vystosi uždegiminiai procesai kitose virškinimo trakto dalyse. Dėl komplikacijų gyvulį gali tekti skersti kuo greičiau. Labai sunkios acidozės atveju galvijus dažnai ištinka koma.

Poūmė acidozė pirmoje laktacijos pusėje gali būti diagnozuojama 15-40% galvijų. Pagrindiniai ekonominiai nuostoliai patiriami dėl sumažėjusios pieno produkcijos ir suprastėjusios jos kokybės. Didesni nuostoliai patiriami tuomet, kai pasireiškia sunki ligos forma. Tuomet galvijams prireikia sudėtingo gydymo, kartais net tenka brokuoti produktyvią, didelį genetinį potencialą turinčią karvę.

Skrandžio turinio pH stebėjimas

Ligą įtarti galima iš jai būdingų klinikinių simptomų ir galvijų racionų sudėties bei struktūros. Prieskrandžio veiklos ir jo turinio pH stebėjimas – efektyvus metodas acidozės diagnostikai. Vienas iš pirmųjų acidozės požymių yra prieskrandžio veiklos nusilpimas. Ūmių, sunkių acidozių atvejais karvės gali visiškai neatrajoti. Sveikų karvių prieskrandis susitraukia 5-7 kartus per 5 min., o atrajojimas trunka apie 40-50 min. 7-8 kartus per parą. Ūkiuose gana populiaru naudoti boliusus, fiksuojančius prieskrandžio veiklos rodiklius ir pH. Tai leidžia laiku pastebėti kai kuriuos karvių sveikatos sutrikimus ir užkirsti kelią jų progresavimui. Kai kurie specialistai pataria atlikti prieskrandžio punkciją – paimti skrandžio turinio mėginį ir nustatyti jo pH. Procedūra turėtų būti atlikta praėjus 4-8 val. po šėrimo dalytuvu pagamintu pašarų mišiniu arba praėjus 2-4 val. po šėrimo koncentratais. Prieskrandžio turinio pH išmatuojamas pH-metru arba popieriniais indikatoriais. Procedūra iš dalies paprasta, tačiau ją atlikti gali tik kvalifikuoti asmenys, reikalauja įgūdžių ir laiko. Tai gali būti nepraktiška didesniuose pieno ūkiuose, gyvuliai patiria papildomą stresą procedūros metu.

Atsižvelgiant į nustatytą ligos sunkumą ir sukėlėją, veterinarijos gydytojas paskiria gydymą. Tačiau verta atkreipti dėmesį į bendrus patarimus:

• Pastebėjus acidozės požymius, reikėtų pakeisti dalį greitai skaidomo krakmolo turinčių pašarų (grūdų, koncentratų) į pašarus, kuriuose gausu gerai virškinamos ląstelienos (pvz., cukrinių runkelių griežinius, tinka ir šiaudai ar peraugęs šienas).
• Galvijams, atsitiktinai persiėdusiems cukrinių runkelių, miltų ar kitokių angliavandeningų pašarų, reikia kuo greičiau sugirdyti rūgštis neutralizuojančių vaistų. Patartina duoti natrio hidrokarbonato 250 g, kalcio karbonato 200 g ar magnio oksido 100–200 g ištirpinus 20–40 litrų vandens. Tačiau šios gydymo priemonės padeda tik tada, kai didžiajame prieskrandyje dar nėra nuodingų medžiagų skilimo produktų. Jei po 4–6 val. galvijo sveikatos būklė nepagerėja, vaistai duodami pakartotinai.
• Prieskrandžio veiklos atstatymui rekomenduojama duoti mielių, specialių augalinių ekstraktų ar kitų pašarų priedų.
• Sergantys lengva acidozės forma galvijai gali pasveikti pakeitus pašarų racioną: sumažinus angliavandeningus pašarus ir duodant daugiau stambiųjų pašarų.
• Prireikus duodama antibiotikų ar kitų veterinarinių preparatų.
• Tikslinga perpilti sveikos karvės prieskrandžių turinio (5-10 l).
• Ūmine acidoze sergantiems galvijams taikoma ir prieskrandžio plovimo procedūra. Tai radikaliausias gydymas ir jį atlikti reikėtų kuo anksčiau. Po atliktos procedūros patariama supilti sveikos karvės prieskrandžių turinio, duoti antibiotinių ir proteolitinių fermentų preparatų, į veną suleisti hipertoninių tirpalų.
• Negydant, jei liga laiku nepastebima ir nesiimama jokių priemonių, pažeidžiamos karvių nagos: jos deformuojasi, atsiranda padų opos ir gyvuliai pradeda šlubuoti.

Siekiant išvengti acidozės ir išlaikyti gerą pieno kokybę, labai svarbi visapusiška profilaktika:

• Norint išvengti acidozės sukeliamų problemų, prie koncentruoto šėrimo tipo racionų galvijus rekomenduojama pratinti palaipsniui.
• Racione turi būti pakankamai geros kokybės ir tinkamai susmulkintos ląstelienos. Vengti mikotoksinais užkrėstų pašarinių žaliavų.
• Koncentruotus pašarus rekomenduojama šerti normuotai, numatytą paros kiekį duoti per kelis kartus, geriausia maišant kartu su stambiaisiais pašarais.
• Naudojami prieskrandžio turinį šarminantys ir jo veiklą gerinantys priedai – valgomoji soda (1-2 proc. pašaro SM), kalcio karbonatas, magnio oksidas, B grupės vitaminai, mielės, fermentai ir kt.
• Pašarinė soda gali būti naudojama profilaktiškai, maišant ją su kitais pašarų priedais, tačiau tai rekomenduojama daryti periodiškai, nes ilgainiui organizmas prisitaiko ir ji gali tapti nebeveiksminga.
• Stebėti ir analizuoti pieno rodiklių pokyčius su BROLIS HerdLine. Integruotas pieno analizatorius gali suteikti daug naudingos informacijos apie karvių tešmens būklę. Pateikiami duomenys apie pieno sudėties ir kitų rodiklių pokyčius melžimo metu leidžia greitai ir efektyviai identifikuoti gyvulius, kurių organizme vyksta sveikam organizmui nebūdingi pokyčiai. Vertinant kiekvieno melžimo metu gaunamas pieno baltymų, riebalų, laktozės ir kitų rodiklių vertes, sistema iškart pateikia duomenis apie rizikos grupėje sirgti acidoze atsidūrusias karves. Tai leidžia laiku ir greitai priimti sprendimus ir užkirsti kelią ligos progresavimui.